Rokfeleriai: šeimos istorija

Jau esu pasakojęs apie vieną turtingiausių pasaulio bankininkų šeimų Rotchildus, kurie savo verslą iš pradžių vystė Europoje, o štai kita nemažiau žinoma ir viena turtingiausių pasaulyje šeimų, iškilusi Jungtinėse Amerikos Valstijose, yra Rokfeleriai. Apie šios šeimos turtų atsiradimo pradžią, kai paskolos internetu dar nebuvo teikiamos, ir bus šis straipsnis.

Žinoma, Rokfeleriams pradėjus kaupti savo turtus paskola internetu tiesiog nebuvo įmanoma. John D. Rokfeleris pirmasis pradėjo kurti šeimos gerovę, 1863 metais įkurdamas „Standart Oil Trust“ įmonę. Bėgant laikui ši kompanija tapo didžiausia pasaulyje naftos perdirbimo įmonių tarpe. 1870 metais bendrovė buvo pervadinta į „Standart Oil Company“. Būtent po pervadinimo John D. Rokfeleris supirko konkurentų turėtas kompanijas ir suformavo vieną didžiulę įmonę.

Įdomu, kad tuo laikotarpiu nafta ir naftos produktai nebuvo tokie populiarūs, vidaus degimo variklio technologijos vis dar vystėsi. Taigi įmonė ne tik perdirbinėjo naftą, bet ir mėgino įsitvirtinti namų apšvietimo rinkoje ir net banginių taukų perdirbimo pramonėje. Tačiau Henriui Fordui reorganizavus automobilių gamybos procesus, kuro poreikis stipriai išaugo. Kosmines aukštumas pasiekė ir Rokfelerių kompanijos akcijos.

Vėliau įmonė ir toliau tęsė agresyvią plėtrą supirkinėdama mažesnes bendroves, kol Jungtinių Amerikos teismai pripažino Rokfelerių kompaniją monopolija ir išardė į mažesnius vienetus.

Įdomu, kad John D. Rokfelerio palikuonys buvo žinomi ne tik kaip verslininkai, bet ir kaip politikai, filantropai. John D. Rokfeleris jaunesnysis (1874 - 1960) iš pradžių savo kelią pradėjo šeimos versle, bet dabar yra atsimenamas, kaip vienas žinomiausių JAV filantropų. Kartu su savo žmona Abbey Greene Aldrich išsaugojo begalę kultūrinio paveldo objektų. Įdomu ir tai, kad Rodo salos senatoriaus dukra pagimdė penkis vaikus: Abby Rockefeller Mauzé, John Davison Rockefeller III, Nelson Aldrich Rockefeller, Laurance Spelman Rockefeller, Winthrop Rockefeller ir David Rockefeller, kurių 3 tapo žinomais politikais ar verslininkais.

Chase Manhatan bankui susijungus su Rokfelerių bendrove John D. Rokfelerio anūkas – David Rokfeleris (gimęs 1915 metais ) tapo šio banko valdybos pirmininku. Kiti du anūkai pasuko politikos keliais. Nelson Rokfeleris (gimęs 1908 - 1979) 1956 metais tapo New York gubernatoriumi, be to 1960, 1964 ir 1968 metais kandidatavo į respublikonų partijos atstovo poziciją prezidento rinkimams, tiesa, nesėkmingai. Galiausiai 1974 metais jis tapo Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu, kai iš galingosios valstybės posto po skandalo atsistatydino Richard Nixon. O štai trečiasis anūkas Winthrop Rokfeleris (1912-1973) politikoje tokių aukštumų kaip brolis nepasiekė, bet vieną kadenciją ėjo Arkanzaso valstijos gubernatoriaus pareigas.

Šiuo metu gyvas likęs yra tik David Rokfeleris, kuriam yra 97 – eri metai, jis bene vienintelis žmogus galintis papasakoti apie savo senelį iš pirmų lūpų.

Rokfelerių šeimai be visų turtų dabar priklauso ir vienas universitetas pavadintas šeimos vardu, taip pat didžiulis labdaros fondas, padedantis mokslo aukštumų siekiantiems žmonėms Jungtinėse Amerikos Valstijose ir neturtingose šalyse. Pagal šeimos vyriausiojo finansininko pateiktus duomenis 2005 metais iš viso buvo gyvi 84 šeimos palikuonys pretenduojantys į šeimos turtus.

Galima paminėti, kad ketvirtoji Rokfelerių šeimos karta taip pat pasuko link politikos. John D. Rokfeleris ketvirtasis (gimęs 1937 metais) buvo išrinktas Vakarų Virdžinijos gubernatoriumi, o nuo 1976 iki 1984 metų Vakarų Virdžiniją atstovavo Jungtinių Amerikos Valstijų senate. Beje, įdomu, kad gimęs gerai verslą suvokiančioje šeimoje šis buvo nusiteikęs prieš greituosius kreditus ar tokias priemones, kaip paskolos internetu. Žinoma, jis išsakė savo susirūpinimą krizės metu dėl gilėjančių amerikiečių skolų. Taigi štai tokia, viena įtakingiausių pasaulio dinastijų istorija trumpai.

Pinigų ir verslo suvokimas Lietuvoje

Šiandien tampa vis labiau pastebima praraja tarp skirtingų kartų: senelių, tėvų ir vaikų. Seneliai ir tėvai didžiąją dalį gyvenę visiškai kitokioje santvarkoje įprastus ir kasdienius dalykus supranta visiškai kitaip nei nepriklausomoje Lietuvoje išaugę jaunesni šeimos nariai. Šiame straipsnyje trumpam peržvelgsime, kaip skiriasi skirtingų kartų pinigų ir verslumo suvokimas.

70 ar 80 metų šią dieną jau perkopę mūsų tautos senuoliai gimė ir augo tarpukario Lietuvoje. Tuo metu mūsų valstybė buvo visiškai kitokia nei mes ją matome šiandien. Tarptautiniai santykiai buvo įtempti: buvo didelių problemų su kaimynais, o visoje Europoje jau buvo gyvenama keršto po buvusių karų nuotaikomis. Tai reiškė, kad galimybių išvažiuoti iš Lietuvos užsidirbti į kitas Europos valstybes buvo praktiškai neįmanoma. Be to, tik keliose Europos valstybėse gyvenimo lygis buvo ženkliau geresnis. Lietuviams, iš tiesų, geresnio gyvenimo sąlygas galėjo garantuoti išvykimas nebent į už Atlanto vandenyno esančias Jungtines Amerikos Valstijas. Tokiai kelioniai ryždavosi ne kiekvienas.

Tuo tarpu likę agrajinėje Lietuvoje didžiausiu turtu žmonės laikė savo namą, savo žemę ir savo ūkį bei šeimą. Tuo metu kreditas būdavo suteikiamas Lietuvos vyriausybės žmonėms, kurie norėjo įsigyti žemių. Be to Lietuva garsėjo kaip turinti vieną stabiliausių Europoje valiutų. Litas buvo patikimas piniginis vienetas.

Deja, Lietuvos nepriklausomybė tęsėsi neilgai. Politinė situacija buvo įtempta ir Europoje įsiplieskė karas, kuris mažiau ar daugiau palietė visas pasaulio valstybes. Tai buvo Antrasis Pasaulinis karas, kurio metu Lietuva buvo atitekusi tiek Nacistinei Vokietijai, tiek SSRS. Karo metu Lietuvos ūkis buvu sugriautas. Be to, karo metu nuolat keitėsi valiutos, o tai lėmė, kad pinigai prarado bet kokią ilgalaikę vertę. Daugelis šalies žmonių prarado visas savo santaupas. Tuo tarpu po karo vietoj valstybės atstatymo buvo vykdomi trėmimai dar daugiau nei 10 metų. Visoje Lietuvoje išskyrus didžiuosius miestus - okupacijai priešinosi partizanai.

Šiuos sunkius laikus išgyvenusiems žmonėms buvo suprantamas vienintelis turtas – artimi žmonės ir galimybė pačiam užsiauginti būtiniausių produktų bei išlikti savarankiškam. Tiesa, vėliau ir šios nuostatos buvo keičiamos.

Vienas pagrindinių komunizmo kanonų, kurio buvo remiamasi per 50 metų Lietuvos okupaciją, buvo, kad „visi turi būti lygūs“. Šio tikslo buvo siekiama įvairiomis priemonėmis. Viena pagrindinių – atlyginimų suvienodinimas. Daugelis žmonių nepriklausomai nuo darbo vietos, sąlygų ir savo įgūdžių gaudavo panašaus dydžio atlyginimus. Nejučiomis visuomenėje susiformavo nuostata, kad darbas nėra susijęs su gaunama atlygiu. Taip pat buvo kovojama su bet kokiomis verslumo apraiškomis: iš žmonių buvo atimti nuosavi ūkiai, buvo nusavintos visos privačios įmonės. Žmonės neturėjo galimybės kurti ir auginti nusavą verslą, nes visas veiklos sritis kontroliavo valstybė. Be to už bet kokias verslumo apraiškas buvo griežtai baudžiama. Tais laikais nebuvo galima pasiskolinti būsto pirkimui. Kreditas nebuvo įmanomas, nes būstus suteikdavo valstybė.

Po nepriklausomybės atgavimo į Lietuvą atkeliavo laukinis kapitalizmas. Iš karto atsirado greitas kreditas ir galimybės prekiauti su vakarų valstybėmis. Verslo modelis – pirkti ir parduoti buvo pats pelningiausias. Pirmaisiais nepriklausomybės metais daug žmonių tapo turtingais vien dėlto, kad sugebėjo pasinaudoti susidariusia situacija. Tiesa, greiti pinigai retam atnešė ilgalaikę gerovę. Vis dėlto būtent tokie sandėriai padėjo verslininkams uždirbti kapitalą, reikalingą pirmųjų pažangių Lietuvos verslų kūrimui.

Taigi, mūsų valstybė praėjusiame amžiuje turėjo daugybę išbandymų, kurie darė didelę įtaką Lietuvos žmonių pinigų ir verslumo suvokimui. Tuo tarpu šiandien mes turime daug stabilesnę ekonominę padėtį, visus finansinius įrankius (greitas kreditas, paskolos ir pan.) ir daug daugiau žinių nei prieš daugiau nei 20 metų pradėję pirmieji Lietuvos verslininkai.