Kreditai verslo pradžiai

Paskolos ėmimas, bankai, kredito unijos – tai žodžiai, kurie daugeliui Lietuvos žmonių sukelia neigiamas emocijas. Taip jau nutiko, kad nepriklausomos modernios Lietuvos bankų istorija yra sutepta apgavystėmis, šiandien vis nuaidi žmones gąsdinančios istorijos apie finansinių institucijų nelankstumą sunkiais žmonėms laikais ir, žinoma, apie nesąžiningus vienų didžiausių pasaulio bankų veiksmus, kurie sukėlė paskutinius finansinius skandalus. Tiesa, visa tai tik maža dalis visumos. Daugybė verslų prasidėjo vieno dėl to, kad jiems buvo suteikti kreditai verslo startui.

Šis straipsnis paremtas istorija apie žmones, kurie buvo vieni pirmųjų Europoje pradėjo kavos gėrimo kultą. Tai istorija apie Coffee Republic.

Po to, kai po ilgo nesimatymo brolis ir sesuo susitiko išgerti kavos ir vėl nusivylė šio gėrimo pasirinkimu, jie nusprendė įsteigti savo kavinukę. Jie pradėjo nuo to, kad ištyrė, kas dešimto dešimtmečio pradžioje užsiėmė kavos pardavimu. Buvo vienetai konkurentų, kurie siūlė paprastą juodą, bet neskanią kavą. Pasirodo tuo metu Cappuchino, Latte ir kiti saldūs pavadinimai skambėdavo tik gurmanų lūpose. Eiliniams žmonėms buvo skirtas paprastas juodos spalvos kavos gėrimas.

Įsitikinę, kad niša idėjai yra, jie parengė verslo planą, kurį po susitikimų su bankais teko vis tobulinti. Kreditai tuomet nebuvo suteikiami taip lengvai, kaip 2007 ar 2008 metais, kuriuos kiekvienas dar gerai prisimename. Vis dėlto jų pastangos sulaukė rezultatų, paskola buvo suteikta ir atsidarė pirmoji viena kava prekiaujanti kavinė.

Jos startas buvo toks sėkmingas, kad per trejus metus Coffee Republic galėjo išaugti iki 80 kavinių visoje Jungtinėje Karalystėje. Kreditai parodžius sėkmingus darbo rezultatus tuomet jau nebebuvo problema. Viena iš įkūrėjų dar ir šiandien, po daugelio metų tikina, kad pasiruošimas pirmosios kavinės atidarymui nulėmė daugiau nei pusę viso verslo sėkmės. Paskolos gavimas buvo tik taškas, kuris atskyrė pasiruošimo darbus nuo to, kai reikėjo savo rankas merkti tiesiai į sunkų darbą.

Vis dėlto Coffee Republic yra tik vienas pavyzdys iš daugelio verslų, kuriems pradžia davė vien skolintos lėšos. Šiandien egzistuoja daug daugiau ir daug geresnių galimybių pasiskolinti ar susilaukti investicijų. Taigi, nenuleiskite rankų.

Ar valstybės gali nesiskolinti?

Spaudoje, televizijoje, radijuje – visur girdime apie įvairių pasaulio šalių įsiskolinimus. Graikijos, Jungtinių Amerikos valstijų ar Lietuvos skolos visiems paprastiems žmonėms jau atsibodusi tema. Atrodo, kad visos pasaulio šalys yra įsiskolinusios. Net nafta ir kitomis iškasenomis apsiginklavusios šalys turi milžiniškų skolų. Ar tai normali situacija? Ar visada paskolos ėmimas buvo toks populiarus?

Didelė atsakomybė už tokią situaciją visame pasaulyje atitenka Graikijos žmonėms. Tiesa, kalbame apie Senovės Graikiją. Būtent Senovės Graikijoje užgimė demokratija – liaudies valdžia.

Kaip tai susiję su skolomis? Valdžia renkama daugelyje šalių kas ketverių metus. Tai atstovaujamoji demokratija. Taigi, partijos norėdamos įtikti savo rinkėjams turi vykdyti pažadus. Nuo to priklauso ar per kitus rinkimus partija taip pat pateks į parlamentą, į savivaldybę ar į kitą valdančiąją instituciją.

Pažadai turi būti patrauklūs didelei daliai rinkėjų, todėl jie būna tikrai dideli – pakelti atlyginimus, surengti pasaulinio lygio rungtynes... Tai tik keli pavyzdžiai. Svarbiausia , šiems pažadams įgyvendinti reikia daug lėšų. Deja, jų valstybė ne visada turi pakankamai. Išeitis – paskolos ėmimas.

Taigi, valdžios perrinkimas po 4 ar 5 metų turi didelį minusą. Norint pasiekti gerų rezultatų valstybė turi turėti ilgalaikes strategijas, ilgalaikius tikslus, o nesivaikyti trumpalaikės naudos. Tai labai sunku įtvirtinti valstybėje, kurioje pagrindinių institucijų vadovai keičiasi kelis kartus per metus.

Dažnai partijos turi ne tik skirtingą ideologiją, bet ir skirtingą valstybės ateities viziją. Deja, ne visada ši vizija būna paremta skaičiais ir tiksliomis prognozėmis. Tuo tarpu, jei partijos pagrindinis tikslas yra išsilaikyti valdžioje, galima sulaukti populiarių, bet valstybei nenaudingų ar net žalą darančių sprendimų.

Tiesa, tokia situacija buvo ne visada. Dar tarpukario Lietuva neturėjo jokių skolų, o litas buvo laikomas viena stabiliausių Europos valstybių valiutų. Jokios didesnės ar reikšmingesnės paskolos valstybei buvo neįmanoma gauti dėl sudėtingos tarptautinės situacijos ir mūsų valstybės vadovų pozicijos. Buvo nutarta gyventi pagal savo kišene, nors ir aukojant greitą ūkio augimą ar kitus privalumus. Pripažįstama, kad tokia politika turėjo neigiamos įtakos ekonomikos vystymuisi, bet leido valstybei išvengti skolų.

Ekonominiai šalių susirėmimai

Tikriausiai neatrasite žmogaus, kuris neturėtų savo nuomonės apie XX a. ar dar anksčiau pasaulį sukrėtusius didžiuosius karus. Visi apie juos mokėmės mokykloje, gal net vėliau universitete. Apie juos dar ir šiandien daug rašoma spaudoje. Tiesa, nedaug kas pastebi, kad šiandien taip pat vyksta didelis karas. Šį kartą jis ekonominis.

Iki pat antrojo pasaulinio karo pabaigos karas daugeliui žmonių reiškė tiesioginį kitos šalies užpuolimą. Taip daugelį metų ir buvo. Tiesa, vėliau karas tapo ne tik tiesioginiu susirėmimu. Jau viduramžiais karas vykdavo susitikimų salėse ir slaptuose susitikimuose. Buvo ieškomi sąjungininkai, buvo siekiame paramos. Prasidėjus kapitalizmui dar didesnę galią įgijo kapitalą valdantys privatūs žmonės ir verslo organizacijos. Pinigai, kreditai ir kiti finansiniai instrumentai įgijo dar didesnę reikšmę.

Tiesa, iki pat antrojo pasaulinio karo pabaigos susirėmimai vis dar buvo dažnas atvejis. Šiandien šis paprasčiausias būdas pasirenkamas daugelyje mažiau išsivysčiusių pasaulio šalių. Tiesa, joms dažniausiai jokie kreditai nesuteikiami. Paprastai Afrikoje prasideda karai dėl naudingųjų iškasenų, kurios gali būti išmainytos į ginkluotę.

Tuo tarpu antrojoje XX a. pusėje iškilus dviems didžiosioms valstybėms: JAV ir Sovietų Sąjungai vyko netiesioginiai susirėmimai. Prisiminkime Korėjos karą, Vietnamą ir daugelį smulkesnių įvykių. Vis dėl to tai jau buvo daugiausia ekonominis karas. JAV padiktavo taisykles, kurios privertė varžytis ekonomikai sunkiai pakeliamais rodikliais: ginkluotės kiekiais, kosmine programa.

Tądien pralaimėjimą patyrė Sovietų Sąjunga. Tiesa, šiandien vėl galime įžvelgti ekonominio karo ženklus. Diktatūros pančių dar nenusimetusi Kinija ir JAV nors ir laisvai prekiauja ir nerodo viena kitai nepalankumo, turi nesutarimų.

Daugelį metų buvo kalbama apie tai, kad iš vakarų valstybių išsikelia fabrikai. Jie iškeliauja į šalis, kur gamybos kaštai yra mažesni. Daugeliu atveju tai yra Kinija. Taigi, į plėtrą investuojami Vakarų valstybių įmonių pinigai ir bankų suteikiami kreditai nusėda didžiausioje pagal gyventojų skaičių valstybėje, kuri iki dešimtmečio galo žada tapti didžiausia pasaulio ekonomika.

Nors tai atrodo, kaip natūralus ir neišvengiamas procesas, jį Vakaruose bandoma pristabdyti ar bent kontroliuoti. Žinoma, svarbiausia, kad kartu su demokratinio pasaulio investicijomis į kitas šalis keliautų ir pažangios idėjos.

Rizikos kapitalo fondai

Mintys apie verslo pradžią, pasakojimai draugams ir pažįstamiems apie idėjas ir ant popieriaus išdėstyti genialūs planai - tai galima pavadinti kiekvienos verslo idėjos sėkla. Tiesa, genialių ant popieriaus išdėstytų jūsų minčių ir motyvacijos veikti verslo pradžiai neužteks. Reikia daugybės kitų dalykų už kuriuos teks sąžiningai susimokėti. Taigi, verslo pradžiai prireikia paskolos.

Jei idėja atrodo pakankamai beprotiška, kad pasisektų, kreipkitės į rizikos kapitalo fondus. Tai organizacijos, kurios valdo tikrai turtingų žmonių pinigus. Tiesa, kitaip nei paprasti bankai, kurie žada kelių procentų palūkanas, jie savo klientams pažada, kiek daugiau.

Žinoma, galimybė daugiau uždirbti reiškia ir didesnę riziką. Taigi, todėl net šių fondų pavadinime yra žodis „rizika“. Priežastis – jie investuoja į verslus, kurie arba išaugs į kažką milžiniško arba išnyks, kaip dūmas. Dažniausiai į šių fondų akiratį patenka ir paskolos sulaukia interneto technologijų kompanijos.

Būtent kuriant verslą internete įmanoma maksimali grąža. Dažnai tik pradedant verslą juk net neriekia prabangus biuro, nereikia investicijų į reklamą ar brangią įrangą. Vadovai paprastai būna paprasti vaikinai su marškinėliais ir sportiniais bateliais, o darbuotojai ir „statybininkai“: programuotojai ir dizaineriai. Taigi, tokio verslo pradžiai nereikalinga ir didelė paskola.

Internetinio verslo pradžiai nereikia ir daug įrangos. Kiekvienam darbuotojui įteikime po galingą kompiuterį, nupirkime reikalingą programinę įrangą ir pirmyn.

Dažniausiai į tokią avantiūrą veliasi jauni, bet geri specialistai. Tokį startą pasirinkusioms kompanijoms priimtina pasidalinti akcijomis su darbuotojais. Taigi, jaunas specialistas ne tik dirba, kad pragyventų, bet ir supranta, kad jo darbo rezultatai lemia įmonės akcijų kainą. Jis dirba sau. Net palikęs šį darbą specialistas gali parduoti akcijas kitiems darbuotojams ar investuotojams ir susižerti nemažą sumą pinigų.

Žinoma, pasitaiko atvejų, kai kompanijoms nepasiseka. Tiesa, rizikos kapitalo fondai idėjos autorių nelinčiuoja. Investicija nėra laikoma paprasta paskola. Taigi, nesėkmės atveju visi išsinešą savo dalį, kuri bus panaudota kuriant ateities technologinius produktus. Investuotojai naujas strategijas, vadovai naujas idėjas, o specialistai neįkainojamą savo profesinės srities patirtį.

Paskola gali padėti įgyvendinti svajonę

Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, jog paskola nėra itin teigiamas dalykas – kaip ji galėtų palengvinti gyvenimą ir suteikti daugiau laimės? Tačiau vis didėjantis imamų paskolų skaičius rodo ką kitą – paskola žmonėms atveria galimybes padaryti tai, apie ką jie svajoja, tačiau niekuomet negalėjo įgyvendinti, kaip pavyzdžiui – pastatyti namą.

Visų pirma, kas gi yra ta paskola? Paskola – tai tam tikra pinigų suma, kurią finansinė institucija paskolina juridiniam ar fiziniam asmeniui. Paskola visuomet turi numatytas vartojimo bei grąžinimo sąlygas, todėl renkantis paskolą reikėtų žinoti ir pagrindinius paskolų tipus. Paskola gali būti dvejopa – tai gali būti būstui ar kitų prekių įsigijimui suteikiama paskola arba paskola, kurią jos gavėjas gali išleisti pagal poreikius – dalimis, įsigyjant prekes ar perkant paslaugas skirtingose parduotuvėse (ši paskola neįpareigoja pirkti konkrečią prekę).

Paskolas teikiančios įmonės visuomet iškelia ir įvairias paskolos grąžinimo sąlygas. Svarbiausias aspektas, į kurį tikrai vertėtų atkreipti dėmesį imant paskolą yra palūkanos. Imdama palūkanas paskolą teikianti įmonė apsidraudžia nuo rizikos, o kartu ir užsidirba. Palūkanos gali būti paprastosios (šios palūkanų rūšies paprastai netaiko paskolas teikianti įmonė) bei sudėtinės. Nuo to, kokia yra palūkanų forma taip pat priklauso ir kiek pinigų Jums reikės grąžinti įmonei. Taigi, imant paskolą visuomet reikėtų ieškoti, kur paskolos grąžinimo ir vartojimo sąlygos yra Jums palankiausios.