Kaip Graikija įklimpo į skolas?

Europos kultūros lopšys, Olimpinių žaidynių pradininkė ir turistų rojus – tai tik keli Graikiją apibūdinantys pavadinimai. Šiandien vis dažniau girdime, kad Graikija yra Europos sąjungos našta, prasiskolinusi ir ne pagal savo išteklius daugelį metų gyvenusį valstybė. Daugeliui kyla klausimas, kodėl ši kiekviename pasaulio istorijos vadovėlyje minima valstybė stipriai nukentėjo nuo paskutinės 2008 metų finansinės krizės ir įklimpo į skolas?

2002 – 2007 tai buvo metai, kai pigūs kreditai nusiaubė daugelį šalių. Tiksliau, paprastų žmonių ir valstybių vadovų protus. Žmonės skolinosi ir su skolintais pinigais galėjo daryti viską, ko tik geidė širdis. Amerikiečiai statėsi didelius namus, Islandai nustojo žvejori ir tapo investiciniais bankininkais, lietuviai pirko pervertintus butus. Daug žmonių šiandien pripažįsta, kad skolinosi neapdairiai.

Dažnai neapdariai skolinosi ir ištisos valstybės. Kreditai buvo lengvai prieinami ir buvo planuojami deficitiniai biudžetai. Buvo remiamasi paprata taisykle – rytoj bus geriau, rytoj skolą gražinsime. Ypač neapdariai tai darė Graikija.

Šioje šalyje nugriaudėjo daugybė protestų dėl planų sumažinti darbo užmokesčius valstybės valdomose įmonėse. Keisčiausia, kad Graikijoje valstybinėse įmonėse dirbančių žmonių atlyginimai viršija privačiame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimus net iki 4 kartų. Tik keliose srityse atlyginimai panašūs. Dėl tokių milžiniškų atlyginimų darbuotojams, Graikijos geležinkeliai nuo neatmenų laikų dirba nuostolingai. Kartais jų išlaidos viršijo pajamas net 3 kartus.

Graikijoje žmonės labai anksti išeidavo į pensiją. Vyrai galėjo palikti darbą 55 metų, o moterys 50. Jie vidutiniškai gaudavo 80% buvusio atlyginimo. Tuo tarpu sveikatos sistema šalyje yra brangiausia, bet pati neefektyviausia tarp Europos sąjungos šalių.

2009 metais siekiant išsiaiškinti, kodėl taip staigiai išaugo skolos, paaiškėjo, kad daugelį metų kreditai buvo slepiami. Buvo priimta užsimerkti ir apsimesti, kad nėra labai didelių skolų. Blogiausia, kad tai vyko beveik visose valstybinėse institucijose ir niekas nesiėmė suskaičiuoti, kokio dydžio gali būti visa valstybės skola.

Graikijoje nebuvo rūpinamasi mokesčių surinkimu. Graikijoje galioja tokie pat griežti įstatymai kaip ir bet kurioje kitoje Europos sąjungos valstybėje. Tiesa, mokesčius slėpė labai daug žmonių. Manoma, kad beveik visus Graikijoje dirbančius gydytojus buvo galima nubausti už mokesčių slėpimą.

Žmogus, kuris parklupdė Anglijos banką

„Žmogus, kuris parklupdė Anglijos banką“ – taip vadinamas vienas žinomiausių XX a. Investuotojų ir spekuliantų. Tai vienas žmogus buvo atsakingas už tai, kad nuvertėjo vienos stipriausių pasaulio ekonomikų – Jungtinės Karalystės valiuta. Šis straipsnis apie Džordžą Sorosą.

Dž. Sorošas gimė 1930 metais Vengrijos sostinėje Budapešte. Žydų tautybės vengras būdamas paauglys išgyveno nacių okupaciją. Įdomu, kad jo šeimos pavardė buvo Schwartch. Kylant antisemitizmo bangai šeima nusprendė pasikeisti pavardę į tokią, kuri skambėtų vengriškai. Galbūt tai leido Džordžui išgyventi nacių okupaciją. Po karo su šeima emigravo į Didžiąją Britaniją. Ten Sorošas studijavo Londone, prestižinėje ekonomikos ir politikos mokykloje. Tuo metu Londone sėdėdami kavinėje galėjote sulaukti kavos puodelio, kurį jums atneštų pats žinomiausias XX a. spekuliantas. Jis dirbo padavėju, o vėliau geležinkėlio raštininku. Išgyvenimui jam nereikėjo paskolos, nes finansinės pagalbos sulaukė iš dėdės.

1956 metais Sorošas persikėlė į Niu Jorką. Ten jaunasis investuotojas pradėjo dirbti rizikos kapitalo fonde. Paskolos, valiutų prekyba, investicijos tapo jo kasdienybe. 1969 metais jis jau buvo šio fondo vadovas.Vėliau jis įkūrė savo fondą. Filosofijos laipsnis Anglijos univesitete leido jam kitaip pažvelgti į savo veiklos sritį – investavimą. Jis nesirėmė sausomis teorijomis, o suprato, kad ekonomika negali būti lyginama su tiksliaisiais mokslais. Paskolos ėmimas, investavimas ar kiti veiksmai dažniau yra atliekami vien remiantis emocijomis. Realybėjė nėra tokio dalyko, kaip objektyvus sprendimai. Kiekvienas pasaulį regime remdamiesi savo praeities potyriais, žiniomis, kitų patarimais. Taigi, žmogaus sprendimus galima nesunkiai įtakoti.

1992 metais įvyko daugeliui investuotojams gerai žinomas „juodasis trečiadienis“. Tądien Sorošo valdomi fondai pardavė visus atsargose turimus Jungtinės Karalystės pinigus. Kilo sumaištis. Kiti investuotojai taip pat pradėjo parduoti Anglijos valiutą, nes tikėjosi jos nuvertėjimo. Tiesa, tik jų veiksmai nuvertėjimą ir sukėlė.. Anglijos bankas dėl griežtų Europos sąjungos taisyklių buvo priverstas devalvuoti savo valiutą. Tuomet Sorošo valdomi fondai pradėjo pirkti Anglišką valiutą, kuri savo vertę vėliau atgavo. Iš to jie uždirbo apie 1 mlrd. dolerių. Anglijos bankas patyrė 3 mlrd. nuostolių. Tai buvo labiausiai Sorošą išgarsinusi spekuliacija. Nuo tuomet jį gerbia viso pasaulio investuotojai ir spekuliantai, o valstybiniai bankai jo bijo. Jis buvo apkaltintas pasikėsinimais į Malaizijos, Latvijos ir kitų šalių valiutas.

Finansavimas rizikingoms verslo idėjoms

Daugelis didžiųjų verslų prasidėdavo nuo didelių idėjų ir didelių skolų. Deja, šiandieninė ekonominė situacija bankus pamokė, kad reikia būti atsargesniems, jog daugelis didelių, įdomių, rizikingų ir pasaulį galinčių pakeisti idėjų per ilgai užsibūna žmonių galvose ir niekada neišskleidžia sparnų. Dėl šios priežasties ir, žinoma, dėl noro uždirbti pinigų buvo įsteigti rizikos kapitalo fondai.

Rizikos kapitalo fondai – tai dažniausiai grupė turtingų žmonių, kurie ieško, kur galėtų investuoti savo atliekamas lėšas. Tai nėra joks paramos fondas ar pašalpų teikimo vieta. Visi jie siekia uždirbti, kuo daugiau pinigų. Tiesa, kitaip nei bankai šie fondai renkasi rizikingas investicijas. Kreditai yra suteikiami įmonėms, kurios ieško investijcijų inovacijoms, naujų išradimų kūrimui. Svarbiausia, kad sėkmės atveju kuriamas produktas atneštų didelį pelną.

Svarbiausia, kreipiantis į rizikos kapitalo fondus pačiam tikėti, kad jūsų verslo idėja gali uždirbti labai daug pinigų. Fondai gali pasiūlyti kelis variantus, kaip galite gauti pinigų: jie pasiima dalį akcijų, kitas variantas – jūs skolinatės su didelėmis palūkanomis. Žinoma, variantas atiduoti dalį akcijų yra daug naudingesnis jums kaip verslo idėjos autoriui. Jūs galėsite gauti tiek fonduose dirbančių specialistų konsultacijas ir patarimus.

Rengiant sutartis su rizikos kapitalo fondais derėtų nepamiršti, kad tai specialistai, kurių pagrindinis darbas uždirbti, kuo daugiau pinigų. Nors daugelis vakarų pasaulio valstybėse dirbančių fondų laikosi savo deklaruojamų vertybių ir skatina geranorišką bendradarbiavimą, pasitaiko ir apgavystės atvejų. Jos kartais išaiškėja net po kelių partnerystės metų. Sutartys gali būti painios ir jūs, verslo idėjos autorius, galite net nesuprasti, kad verslas, iš tiesų, jau priklauso fondui, o ne jums.

Rizikos kapitalo fondų valdytojai atskleidžia, kad tai, ką didžioji masė žmonių vadina įdomiomis idėjomis, jiems nėra įdomu. Vien tik idėjos nepakanka. Svarbiausia, kad būtų surinkta komanda žmonių, kurie būtų pasiryžę dirbti su idėja iki pat galo net ir ilgą laiką negaunant jokių rezultatų. Suteikiami kreditai padengia žmonių darbo vietos sukūrimą, jų atlyginimus ir kitas būtinas išlaidas. Jūsų naujasis tarnybinis automobilis į šias išlaidas, deja, nepateks.

Kodėl jauni žmonės ima paskolas?

Pinigai – priemonė pasiekti savo tikslų, gauti norimų daiktų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad jauni 16- 25 metų žmonės turi gausybę didelio masto ir apimties tikslų. Dažniausiai norint juos pasiekti neužtenka turimų finansinių išteklių .Tenka rizikuoti – paimti paskolą. Taigi, dėl ko jauni žmonės surizikuoja ir pasinaudoja bankų paslaugomis?

Viena dažniausių priežasčių, kodėl jauniems žmonėms prireikia paskolos – troškimas mokytis. Mokslas tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos valstybėse tampa vis brangesniu malonumu. Valstybė negali visiems nemokamai suteikti jų geidžiamo išsilavinimo. Taigi, tiems, kurie neįstojo į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, kuriose svajojo mokytis, turi rinktis kitą universitetetą ar kolegiją arba mokėti už savo mokslą. Tiesa, daug jaunų žmonių renkasi prestižines mokyklas ir nepabijo paskolos naštos.

Būstas – tai vienas dažniausiai bankų finansuojamų pirkių. Jauni lietuviai nėra pripratę dalintis savo būstų. Palyginus su kitais Europos kraštais vaikai palieka namus pakankamai anksti – dar studijų metais. Tiesa, ne visiems tėvai gali padovanoti būstą. Taigi, tokiu atveju tenka arba tenkintis nuomojamu būstu, arba kreiptis į banką. Tiesa, bankai studentams būsto paskolos nesuteikia. Būtina, kad turėtumėte pastovias ir pakankamo dydžio pajamas. Vis dėlto dažnai jauni žmonės paskolas gauna paprašydami tėvų, kad jie paimtų paskolas savo vardu. Žinoma, tokia didelė našta kartais gali tapti tikrai nepakeliama. Šie įsipareigojimai apriboja jauno žmogaus finansinę laisvę.

Automobilis šiandien yra labai reikalingas daiktas. Tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikia pakankamai išvystytos viešojo transporto sistemos. Tuo tarpu mažesniuose miestuose tenka naudotis automobiliu. Taigi, tiek jauni, tiek vyresni žmonės praktiškai yra priversti įsigyti automobilį, norėdami būti bent kiek mobilesni. Tam, žinoma, ne visada užtenka tuo metu turimų finansinių išteklių. Taigi, imamos paskolos ir tikimasi, kad automobilis bus gera investicija, kuri padės uždirbti pinigų ir, žinoma, pasiekti kitų asmeninių tikslų: aplankyti kaime gyvenančią močiutę, kitame mieste gyvenantį draugą ar į akį kritusią merginą ar vaikiną. Tiesa, paskolos dažniau imamos perkant brangius automobilius. Tai daro vidutiniškai į 5 dešimtį įkopę žmonės.