Kas daro įtaką žmonių finansiniams sprendimams?

Kasdien kiekvienam žmogui tenka priimti įvairius sprendimus. Vieni iš dažniausiai atliekamų ir svarbiausių sprendimų yra finansiniai. Su jais susiduriame kasdien nuo pat vaikystės, kai tėvai duoda arbatpinigių ir tęsiasi, kol vis dar gauname pensiją. Šiame straipsnyje aprašysime kelis didžiausią įtaką šiems, finansiniams sprendimams turinčius veiksnius.

Pajamos

Žinoma, kad tai, kiek uždirbate turi didžiausią įtaką jūsų sprendimams. Kiekvienas žmogus prieš atlikdamas pirkimą įvertina, kiek turi pinigų ir ar gali juos tam skirti. Dažniausiai savo pajamas turime įvertinti patys, o jei perkate išsimokėtinai ar imate paskolą, jūsų piniginės turinį patikrina ir bankų sistemos. Bankams svarbu, kad galėtume įvykdyti finansinius įsipareigojimus.

Finansiniai įsipareigojimai

Materialus turtas: namai, butai, automobiliai ar įvairios paskolos (paskola internetu, lizingas ir pan.) yra finansiniai įsipareigojimai. Visi šie pavadinimai jūsų finansinėje suvestinėje yra su minuso ženklu. Kuo daugiau turite tokių įsipareigojimų, tuo mažiau lieka finansinės laisvės. Tuo tarpu jei neturite paskolų ar materialaus turto, galite daugiau skirti savo kasdieniams poreikiams.

Nedarbas

Nedarbas šalyje stipriai atsiliepia visos valstybės gyventojų gerovei. Pastebima, kad mažėjant užimtumui krenta vartojimas visoje šalyje. Jei žmonės bijo, kad gali prarasti darbą, jie pradeda atsidėti daugiau pinigų, kuriuos vėliau galėtų panaudoti išgyvenimui. Taip pat nedarbas gali turėti įtakos nusikalstamumo augimui ir mokesčių surinkimui.

Recesija

Dėl įvairių priežasčių vartojimas svyruoja apie 1 procentą. Tuo tarpu didesnis net iki keliolikos procentų vartojimo kritimas vadinamas recesija.

Kai sumažėja vartojimas, verslo organizacijos yra priverstos mažinti gamybos mastus, galiausiai atleisti darbuotojus. Tai daugeliui žmonių atsiliepia iš blogosios pusės. Tiesa, stebėjimai rodo, kad recesijos ar ekonominio nuosmukio metu išauga gimstamumas. Tam turi įtakos ir valstybės vykdoma gimstamumo skatinimo politika.

Nuostatos ir įsitikinimai

Kiekvienas turime iš tėvų ir aplinkinių perimtų įsitikinimų ar įvairių nuostatų, kurias formuoja visuomenės informavimo priemonės (televizija, radijas internetas). Svarbiausia, kad daugelis įsitikinimų yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su mūsų finansiniais sprendimais. Remdamiesi jomis mes atliekame finansinius sprendimus. Nuostatų pavyzdžiai: “skolintis yra blogai”, “per Kalėdas būtina pirkti brangias dovanas” ir pan.

Kaip skolinasi valstybės?

Spaudoje dažnai regime žinutes apie padidėjusią ar sumažėjusią valstybės skolą. Dažnai yra pranešama apie dideles skolas ir jos grėsmę valstybės raidai ar kitas grėsmes. Tiesa, ne visiems žmonėms aišku, kaip tokia didelė struktūra, kaip valstybė gali skolintis pinigus ir kas tokias milžiniškas paskolas gali suteikti?

Valstybės išleidžia obligacijas. Obligacijas naudoja tiek įmonės, tiek valstybės. Daugelis žmonių jas painioja su akcijomis. Pagrindinis akcijų ir obligacijų skirtumas - kad po sutarto laiko jas išleidusi valstybė ar įmonė jas superka už išanksto sutartą sumą. Akcijomis prekiauja tik įmonės. Taip pat obligacijos nuo akcijų skiriasi tuo, kad akcijų kainas sunku prognozuoti ir akcijos suteikia teisę prisidėti prie įmonės valdymo. Tuo tarpu obligacijos tokios privilegijos nesuteikia.

Valstybės gali skolintis iš Pasaulio Banko. Tai tarptautinė organizacija, kuri skolinga pinigus besivystančiom šalims. Dažniausiai šis bankas nurodo tam tikras sąlygas, kurias valstybė turi įgyvendinti, kad gautų jiems būtina paskolą ir kada nors sugebėtų šia paskolą gražinti. Pasaulio Bankas skelbia, kad pagrindinė jo misija yra kovoti su skurdu. Nors jis buvo sukurtas padėti atsiliekančioms šalims, po paskutinių finansinių sunkumų, reikalų su šia organizacija turėjo ir kelios didelį ekonominį nuosmukį išgyvenusios Vakarų Europos ir Azijos valstybės, kurios prieš tai buvo laikomos ekonomiškai stipriomis. Taip pat kartais valstybėms reikalinga greita paskola norint kovoti su stichinėmis nelaimėmis. Pasaulio Bankas kartais skolina pinigus be palūkanų ar esant beviltiškai situacijai skolą nurašo. Taip teko pasielgti su keliomis Afrikos valstybėmis.

Valstybės skolinasi iš kitų valstybių. Dažniausiai valstybės viena kitai skolina norėdamos paskatinti konkrečius veiksmus. Pavyzdžiui Jungtinės Amerikos valstijos skolina valstybei sumą pinigų, o ji pažada juos panaudoti kovai su terorizmu. Dažniausiai tai būna sandėris, kuris yra naudingas abiems pusėms, tačiau finansinių atžvilgiu nepelningas. Dažnai už tokių sandėrių slepiasi politiniai sprendimai.

Taigi, kaip pastebėjote valstybės ir paprasti žmonės ar įmonės skolinasi pinigus panašiai. Paprastas žmogus gali pasiskolinti iš kaimyno ar iš banko. Tiesa, asmuo negali išleisti savo asmeninių obligacijų ar akcijų.